- surumbėti
- surumbė́ti intr. 1. KII177 sukietėti, sudiržti: Pirštai surùmbėjo nuo darbo, nuo procios J. Mozeris, medis surùmbėjęs J. Surùmbė[ja] skūra nuo mūšio, nuo drėgnumo, t. y. susitrauka į rumbą J. Nu mėšlų šakės i[r] ponaičio rankos surùmbės Slnt. Nesibaido jų surumbėjusių nuo sunkaus darbo rankų rš. Surumbėja rankos, darbus bedirbant Blv. Lietuva tryliktojo amžiaus pabaigoje, o keturioliktojo pradžioje buvo tarsi kylys, kalamas į drūtą, pranariuotą ir surumbėjusį ąžuolinį kelmą V.Piet. Pirštai apsiveja apie šaltą šautuvo vamzdį, ir surumbėję nagai susminga į delną J.Avyž. | prk.: Jie visi surumbėję ir nepataisomi niekšai rš. 2. apsitraukti randais; gyjant sukietėti: Žaizda surumbė́jo BŽ170. Užtvenksime kraują, ir surumbės ir suretės ronos A1885,4. Surumbėjusi, rumbas įgavusi žievė Slnt. Parmušta koja žąsiuko jau surumbėjo MitI234(Šd). Surùmbėjo nulaužtas kaulas Krkl. Kad nebūtų surumbėjusi, tai aš tikrai tau ranką sveiką padaryčiau Brs. 3. pasidaryti rambiam, sutingti: Dar jaunysta, dar nereiktų tokiam surùmbėjusiam būti Gs. Kur ne kur tinginiai surumbėję arba smaguriai prie sienos atšliję snaudė Tat. | Toki vyrai surùmbėję ir nesiskirsto (nesiveda) Gs. | prk.: Jo surumbėję jausmai rš. 4. Sut pasidaryti klostėtam: Paraukytas, surumbėjęs SD52. \ rumbėti; aprumbėti; įrumbėti; išrumbėti; nurumbėti; surumbėti; užrumbėti
Dictionary of the Lithuanian Language.